- dvariokas
- 2 dvariõkas, -ė smob. (2) žr. dvarokas: 1. Dvaro žemė išdalinta bežemiams ir dvariokams rš. Su tais dvariõkais nesusidėk – išdyksi Klm. Kada nešė pro dvarą, dvariokai lauke dirbo SI309. Važiuoja kaip dvariõkas: nežiūri, ar yra kelias, ar ne PnmA. 2. Dvariokės vaikštinėjo išsipuošusios rš. Nepuikus bernelis, ne dvariokėlis LB96. Dvariokėlio baltos rankos, juoda duona LB118.
Dictionary of the Lithuanian Language.